Ėspanėjė
Straipsnis ė Vikipedėjės, encikluopedėjės emaitėkā.
|
|||||
 |
|||||
| Valstībėnė kalba | ėspanū kalba | ||||
| Suostėnė | Madrids | ||||
| Dėdliausis miests | Madrids | ||||
| Valstībės vaduovā | Chuans Karlosos I
Karalios
|
||||
| Pluots - Ė vėsa -% ondėns |
504782 km² (50) 1,04% |
||||
| Gīventuoju - 2006 liepa (progn.) - Tonkoms |
40397842 (30) 80,03 m./km² (88) |
||||
| BVP - Ė vėsa - BVP gīventuojui |
2005 (progn.) 1017,00 mlrd. Tarptautinis duoleris (13) 25200 Tarptautinis duoleris (26) |
||||
| Valiota | Euras | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 |
||||
| Liousoms Suvienijimas
|
1492 |
||||
| Valstībėnis himnos | Ispanijos himnos | ||||
| Interneta kuods | .es | ||||
| Šalėis tel. kuods | 34 | ||||
Ėspanėjes karalīste - valstīb Europas pietvakariūs, Pirienū pusiasaliē. Rėbuojes so Portugalėje vakarūs, Prancūzėja ėr Andora iaurie, so Gibraltaro pėitūs.
Torėnīs |
[taisītė] Puolėtėnė sėstema
Espanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' alie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. alėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.
[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms
Ėspanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.
Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):
- Andalūzėjė (Andalucía)
- Araguons (Aragón)
- Astūrėjė (Principáu d'Asturies asturėkā, Principado de Asturias ėspanėkā)
- Balearū salas (katal. Illes Balears, ėsp. Islas Baleares)
- Baskėjė (Euskadi baskėkā, País Vasco ėspaniškā)
- Estremadūra (Extremadura)
- Galėsėjė (Galicia)
- Kanarū salas (Islas Canarias)
- Kantabrėjė (Cantabria)
- Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
- Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
- Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ėspanėkā)
- Madrids
- Mursėjė (Murcia)
- Navara (Nafarroa baskėkā, Navarra ėspanėkā)
- Riuocha (La Rioja)
- Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėkā,Comunidad Valenciana ėspanėkā)
Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:
- Melilėjė
- Seuta
[taisītė] Geografėjė
Ėspanėjė ožjem ešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrantes īlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo emīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiauses opes - Tacho(Ėspanijuo 727 km, bendros ilgis 1007 km) ė Ebros (928 km).
[taisītė] Demuografėjė
Dažniausē Ispanijuo vartuojama rouda īr ėspanū kalba. Be anuos ivairiūs alėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonū, baskū ė galū kalbas. Daugėlis ėspanū īr katalėkā.
- Dėdliausė miestā (2003):
[taisītė] Nuokalbas
- espana.vhost.lt Espanėjės lietuviū svetainė
- biblioteka.lt aplė Ėspanėj
- Ėspanėjės vinā
- supertravel.net aplė Ėspanėj
| emīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |
